(aš prisimenu sniego angelus ir senius besmegenius - ir kasmet taip noriu, kad jau ŠIEMET, tai tikrai juokčiausi pusnyje ar nulipdyčiau diiiidžiuli sniego senį su morkine* nosimi)
*nuo žodžio "morka" (aut.past.) ;)
kartais atrodo, kad per greit "stuksi į nugarą" laikas.
gal tikrai vėluoju kokius dvidešimt metų pagaliau suprasti dėl ko vaikystėj visos mergaitės norėjo būti šokėjomis.
http://www.youtube.com/watch?v=WpmILPAcRQo
stebiuosi dabar, kad kartais naivus noras greičiau užaugti staiga tampa noru būti globojamai.
vaikystėj sakydavau, kad "noriu jog visur visada būtų taika ir niekam niekada neskaudėtų".
kaip dabar prisimenu. žodis žodin.
O 1:49-1:50 sekundės "Time of my life" klipe ir dabar man atrodo tikro didelio gėrio ir dar tikresnės laimės išraiška. net jei tai vaikiškai naivu..
gal suaugusios pėdos ir pakeičia mažus pirščiukus, bet širdis - ta pati.
nes net ir šiandien TIKIU.
