*kaip būna geeera kai snieguotą žiemą važiuoji naktiniu miško keliuku ir stebi kaip į langą skrieja snaigės..:)
GAMTOJ visada TAAAAIP..!:]
***
Per pusnis išeina sunkumas iš kiemo širdyje palikdamas besmegenius be morkų su šypsenom ir tikėjimu
jų delnuose visos mūsų istorijos išrašytos gniūžčių ridenimu
nors ištirps ir išnyks – vis tiek juk
fotografuosimės ir gyvensim ant stalo rytą/vakarą – saulę TAIP degančią širdį primins.
Per pusnis išeina sunkumas iš širdies į širdį sugrįžta drąsa ir mėlyni balionėliai meilės
per pusnis mes bėgam pasitikti vaikystės ir juokiamės sukritę viens kitam į glėbį.
***
*filmai ant sienos *spalvotos kojinės *šeima *bilietai į Briuselį *tikėjimas vietoj baimės *apelsinai *pusnys *Givenchy, kvepiantys gervuogėm *ir širdis, kurioje telpa TIEK šilumos*
Kur prasideda grįžimas į save? ..išgirdus netikėtus dalykus ar net nežinant kodėl, kam ir kaip?..tikiuosi, kad rasiu jėgų ir prasmės save sudėlioti ir surankiot iš naujo.
..while I try - pažiūrim geriau klipą su Macy Gray ir jos tobulu žydru paltuku..ir tuo nuostabiu berniuku, kuris lyg "iš pasalų" ją stebi autobuse:) old times best;)
"Games, changes and fears When will they go from here When will they stop I believe that fate has brought us here "
---
šiąnakt sapnavau savo vaikystės kiškį piškį, kurį, būdama dar visai mažytė, nešiodavaus ir įsivaizduodavau, kad jis - mano vaikas:)) jis net kvepėjo kažkaip ypatingai skaniai:) mmm:)
ir mėgau filmuką, apie mergaitę, kuri darže rado zuikį ir vežiojos jį lėlių vežimuku. fantastiškas multikas buvo:)
Kai lyja po skėčiu iš mėlynų didelių akių krenta kamuoliniai debesys ant batų ir tęsiasi žodžių futbolas.. Tyliai parke laikosi už rankų lyg bijotų paleisti elektros laidus nors jau numirė, nutrenkė. Perkūnas per kūną šiurpo kamuoliais neprimena kutulio kai juokas spaudžia ašaras ir bando gintis nedrąsiai. Prie vaivorykštės kaupiasi – gal jau lipti? Bet kaip įsikibti? Ten geriau? Kas toliau? Aguonų raudoniu ant skruostų tingiais vokais ir didžiulėm blakstienom kai nelyja pilnom kišenėm saldainių dalinasi žodžiais kaip šilko plunksnom glostinėja ir juokiasi kad išdrįso gyventi kai lijo.