esamasis laikas

Niūniavimas apie praeitis

Švelnus vyriškas balsas
užniūniuoja apie praeitis
aš pritarčiau
jei žinočiau žodžius
bet seniai paleidau tavo rankogalius
dabar vaikštau be pirštinių
ir kvepiu mėtomis.

Tyčia.

Kad suuostumei
kitąmet
kai rudeniniai medžiai
spalvotai šypsosis
ir leisis į kišenes
nuo šakų
maži jų laiškai.

Aš tau taip parašysiu-
pažadu.

Vakarienės Venecijoj
niekad nebuvo
bet prisiekiu –
nesigailiu.

Nors lubinais glamonėdama lūpas
dažnai žiūrėdavau į lubas
užmigusiais liūdesio skruostais.

Nežinau, kaip išmokau pamiršti,
dar kaip vakar kvepiu
pakalnutėmis
bet paleidžiu ištekintus bučinius –
po jų gimė vaikai,
man kieme jų balsai
susilieja
į šurmulį tolimą..

Dar prisimenu kojas po antklode
šilumą ir alsavimą.

Kita jau pamiršau,
neprašau,
tik rašau
kaip dabar
viens be kito
gyvename.

---------

*daug jūros
*truputis tranzavimo
*daug saulės
*trupiniai lietaus
*ilgesingi susitikimai
*žuvėdros
*vaikai
*šypsenos
*plikomos arbatos be cukraus
*paveikslai
*truputis ekspromto
*daug tikėjimo

*ir laikas, kai tiesiog labai GERA*