FRAGILE

Tarp kablelių ir tritaškių

Su tavim
tarp kablelių ir tritaškių
kartais tylime

kai užmiega ryto dangus –
viens kitą mylime

kol griaustinis matuoja
mūšio laukus
pirštais spragsėdamas

man per šaltus vokus
debesų ryžiai rieda..

Lyg tikėčiau,
kad iš dangaus –
aš nusileidusi

ir čia žemėj
be debesų
neišsiskleidusi.

Kol krūtinėj nešiojuosi
vėjo šiurenimus
aš be baimės žengiu
į naujus gyvenimus –

net jei Dievo mažai,
o lietaus nei lašo,
net jei mano širdis
nieko nebeprašo.








*