Aš miegu tarp tavo natų
su angelais ir bijūnais
kai apsunkusiom lūpom
lengvai nužingsniuoja šypsnys
ir pasilieka tau ant kelių
užsimerkus prieš saulės bučinius
ir vėjo šiurenimus
pro atdarą mašinos langą...
liečiu tavo ranką
ir lyg visko užtenka.
Girdžiu kaip ateina jonvabaliai
su skėčiais
kurie kviečia
prisiglausti prie stiklo
ir nugrimzti į miglą
viskas taip tikra –
o tu klausi,
ko šypsaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą