Radio Ga Ga

MUZIKA.

Ji visur ir visada su manimi.
Tik dėl muzikos didžiąja dalimi savo gyvenime jaučiuosi laiminga.

Neseniai sužinojau įdomų faktą, kad ir vaikai kartais padeda sukurti super hitus. :)

Ar jūs žinojot, kad Roger Taylor ("Queen" būgninikas), kai kiti grupės nariai jau buvo sukūrę bent po vieną super hitą, 1984 metais parašė "Radio Ga Ga".
Prie dainos pavadinimo prisidėjo Taylor'o tuo metu dvimetis sūnus Felix, kuris išgirdęs grojant radiją, sakydavo "Radio Poo Poo!". Tiesa, Taylor'as kiek pakoregavo du žodelius, kurie po 27 metų tapo itin reikšmingi vienai amerikiečių daininkei Stefani Joanne Angelina Germanotta, kuri šiuo metu yra itin plačiai žinomai būtent kaip Lady Gaga.
Tiesa, pseudonimą Stefani sugalvojo ne pati. Amerikos prodiuseris Rob Fusari pasiūlė šį pseudonimą, nes ji atėjusi į įrašų studiją vietoj pasisveikinimo visada traukdavo būtent šią "Queen" melodiją.

O grįžtant prie "Radio Ga Ga" - daina, kaip kritika, buvo skirta komercinę muziką grojančioms radijo stotims, kurios nepaliaudamos vis sukdavo tuos pačius hitus.
Taylor'as teigė, kad šitą dainą parašė inspiruotas MTV, nes labai daug paauglių tuo laiku žiūrėjo televiziją, vietoj to, kad pasiklausytų, ką groja radijo stotys.

Kalbant apie nekomercines radijo stotis, Lietuvoje dabar galima drąsiai sakyti didelį ačiū Dariui Užkuraičiui. Juk turime Opus3. Ir net nesvarbu, kad jos klausytis negalime ištisą parą. Gal kada nors..



Kadangi jau prabilau nekomercinių radijo stočių tema, ta proga siūlau pažiūrėti Richard Curtis režisuotą (beje jis pats parašė ir scenarijų) britų 2009 metų komediją "The boat that rocked" (tiesa, Amerikoje filmas pervadintas į "Pirate radio").

Filmo istorija pasakoja apie 1960 metus, kuomet Didžiosios Britanijos radijo stotys kasdien grojo vos kelias minutes roko muzikos.
Filmo garso takelis tikrai smagus. O ir vakarą praleisit lengvai bei su šypsena veide.



Matyt kartais būtent tokia ir turi būti muzika. Ir tikrai būtent toks turi būti laisvalaikis.

:)

Ar tikrai Armstrongas buvo teisus?

Šiandien keliu sau klausimą ar tikrai Armstrongas buvo teisus, teigdamas, kad
"We have all, the time in the world
Time ENOUGH for life
To UNFOLD"?

Sakoma, kad kas septyneri metai žmogaus organizmas keičiasi ir atsinaujina. Šiemet pradėjus galvoti, kas gi čia su manim vyksta, padariau išvadą (ir paskaičiavau savo metelius), kad išgyvenu būtent šį procesą.

Ir labai labai jaučiu, kad dabar manasis laikas ATSISKLEISTI (o taip, Armstrongas čia neklydo - "to unfold").

Kol mano mylimas brolis keliauja po Naująją Zelandiją, aš sėdžiu itin šaltos žiemos pagautoje Lietuvoje ir seku jo nuotykius internete.
Visagalė žiniasklaida vakar ryte taip išgąsdino žiniomis iš NZ, kad beveik norėjau atsisakyti įpročio rytais važiuojant į darbą klausytis radijo stočių.
Bet tikrai džiaugiuosi, kad vakar naktį Te Wai Pounamu saloj (arba tiesiog pietinėj Naujosios Zelandijos saloj) vykęs didžiulis žemės drebėjimas aplenkė ir mano brolį, ir kartu su juo keliaujančius (laimė laimė, kad jie šiuo metu yra šiaurinėje saloje Te Ika-a-Māui).

http://gastroles.blogspot.com/

dangaus

Taip pilna dangaus
šalčio sūpynėse
nors tamsus
ir tylus jis,
po pusmilimetrį
žiedlapiais skleidžias
kasdien –

nieks nemato.

Šaltus dūmų debesis
gena iš burnos
piemenėlis liežuvis,
tik susilietus pirštams
kumštinėse vilnonių siūlų
gaudynėse –
šilta.

Bet vis tiek
kažkodėl
taip pilna dangaus
krūtinėj –

skleidžias jis,
mėlynai
beldžias į širdį


nors niekas nemato.






Ačiū draugams. Už tai, kad esamuoju laiku jie yra taip, kaip yra. IR UŽ TAI, kad su jais lengva. Ir gera. Už tai, kad TAIP!

Why can't we be?

Nes paskutiniu metu per dažnai savęs to klausiu.
Ir jau tikiuosi greit nustosiu.