Drąsiau, drambly:)

Finišo tiesiojoj
aš vėl sustoju
ir dairaus.

Iš kur pučia jūrų vėjas?

Jis primena žuvėdras
ir keltus
(iš šiandien į vakar)..

Ten laisvė,
mėlyni skraidantys žibintai,
kaip mūsų žaizdų bintai-
norai, teikiantys viltį...

Pažįstamas jausmas,
kai nebelauki,
kvėpuoji

–

ir nereikia
pirmauti
iš šiandien į
rytojų.

Sakei
Mes
Turime
Viso
Pasaulio
Laiką

(prisimenu)

Finišo tiesiojoj
nebežinau jau –

KAM?

Todėl sustojau.

****




PALEISTI NORUS Į LAISVĘ ir labai labai PATIKĖTI.

****

o čia turbūt ROJUS:



ir įkritus į mergaitiškas romantikas kartais įsivaizduoju, kad mano vestuvinė suknelė galėtų būti panaši į Jurgos:)




********

...ir gal dabar, kai truputį daug bijau, bus laikas, kurio labiausiai laukiu. Ir ateis didieji pokyčiai savirealizacijos srityje:)) Sako 2010ieji tam labai tinkami.

P.S. O aš vis dar noriu septynių dramblių:)

Punktyrais.

NULĖPAUSIS

Apibūdinimas: Širmas asilas, apie 45 centimetrų ir 70 centimetrų pločio. Kimštas pjuvenomis.
Papildomas Apibūdinimas: Protingas ir ramus. Būna vienui vienas. Visada liūdnas.


*********

Niekada negalvojau
kiek sveria tyla
Tavo lūpų kampučiuose

tiksliai žinau-
manoji sveria
daugiau
nei galėčiau pakelti.

Punktyrais liuoksėti
- - - - - - - - - - - - -
lyg būčiau praradus
Save
ir eičiau svetimais batais.

Kai bijai nukristi prieš sekančią kliūtį.

Tada vėl nusiaunu
ir pasileidžiu basa per sniegus
priešams į glėbį - - - -

kol gelia
-
žinau, kad gyva.

Skaičiuoju galvoje iki šimto
gal šimtą kartų
kad ir vėl atsiminčiau,
kaip jaukintis karštą ugnį

- pirštais tiesiai į liepsną -

ir nieko nebejaučiu.

Ant krūtinės oro gūsiai
ir tyla

mano lūpos sustingo,
punktyrai pavirsta
tiese,

kai taip degina,
skauda
ir šalta gulėti ant sniego

bijau pripažinti
ir tikrai nežinau..

Ar gyva?


*******

Track of the month - Daisy Chapman - Umbrella (cover)

time of your life

vakar iškrito pirmas sniegas ir prasidėjo ŽIEMA
(aš prisimenu sniego angelus ir senius besmegenius - ir kasmet taip noriu, kad jau ŠIEMET, tai tikrai juokčiausi pusnyje ar nulipdyčiau diiiidžiuli sniego senį su morkine* nosimi)

*nuo žodžio "morka" (aut.past.) ;)

kartais atrodo, kad per greit "stuksi į nugarą" laikas.
gal tikrai vėluoju kokius dvidešimt metų pagaliau suprasti dėl ko vaikystėj visos mergaitės norėjo būti šokėjomis.

http://www.youtube.com/watch?v=WpmILPAcRQo

stebiuosi dabar, kad kartais naivus noras greičiau užaugti staiga tampa noru būti globojamai.



vaikystėj sakydavau, kad "noriu jog visur visada būtų taika ir niekam niekada neskaudėtų".
kaip dabar prisimenu. žodis žodin.

O 1:49-1:50 sekundės "Time of my life" klipe ir dabar man atrodo tikro didelio gėrio ir dar tikresnės laimės išraiška. net jei tai vaikiškai naivu..

gal suaugusios pėdos ir pakeičia mažus pirščiukus, bet širdis - ta pati.

nes net ir šiandien TIKIU.

Singapūrui

Singapūre tyliai
sninga
laimės trupiniais
kai už tūkstančio mylių
rašomas laiškas

kad prisimintų, kaip būna gera
palietus šlapią stiklą
iš sausos saugios pusės
slėptis po mylimom rankom
dainuoti apie šermukšnius

ir juoktis
kol išdrįsi
pažvelgt į akis

ir parašyti
į Singapūrą.

Apie mėlynus katinus
ir baltus debesis
apie raudonus kaminus
ir saulėtus laukus

apie tai, kaip baisu
sapnuoti vienumoje
ir kaip gera nubusti
dviems šešėliams besisukant saulėje

apie vėjus ir didelius kaštonus kišenėse
apie juoką stumdant debesis
ir kalnus didelėmis širdimis
apie ilgesį

tirštą ir mėlyną

apie šilumą –
vėl susitikus.

kai laikas sustoja

*raudonas naminis vynas
*taip laukiama originali rankinė su aguonomis;)
*RAMUMA
*šeštadienio sustojimas
*dideli netikėti stebuklai / arba - spalvoti rudeniniai lapai

ir kaip
viskas įmanoma
kai tik nori.

Kai sugrįžta

Kartais sugrįžta praradimai
ir sušaudytam danguje
beieškodama paukščių-
suprantu, kad tikrai
ne-sapnuoju.

Viskas kartu
kaip kumštinėj pirštinėj
išyra
išnyra
lašais

ir nubėgančiais siūlų takais,
kuriais jau nebeisim.

Net kai tikiu.

Apdulkėjusiais vokais,
kai sugrįžta
vaikystė
pirštų galais
bijau pažadinti
svetimą pastabumą

kad neklaustų
„kiek sveria
tavo širdis?“

Aš prisimenu
ką sau leidau pamiršti
beieškodama paukščių
su tinklais delnuose
atimtais iš jūrų gelmių

nedrįstu pasakyti
kad sveria ji
šitiek

kai uždarytos langinės
ir trūksta smuiko stygos
nuo tylos
nuo tikrumo

nuvingiuoja takeliais
jautriais virpančiais pirštais,

kai leidžiu sau
prisiminti.

kai visiškai nesitiki...

*termosas arbatos
*saulėgrąža
*TOBULUMAS





ar būna, kad ir aš kartais 'neturiu žodžių'?;)

(aha):))
***