*raudonas naminis vynas
*taip laukiama originali rankinė su aguonomis;)
*RAMUMA
*šeštadienio sustojimas
*dideli netikėti stebuklai / arba - spalvoti rudeniniai lapai
ir kaip
viskas įmanoma
kai tik nori.
2009 m. spalio 17 d., šeštadienis
2009 m. spalio 16 d., penktadienis
Kai sugrįžta
Kartais sugrįžta praradimai
ir sušaudytam danguje
beieškodama paukščių-
suprantu, kad tikrai
ne-sapnuoju.
Viskas kartu
kaip kumštinėj pirštinėj
išyra
išnyra
lašais
ir nubėgančiais siūlų takais,
kuriais jau nebeisim.
Net kai tikiu.
Apdulkėjusiais vokais,
kai sugrįžta
vaikystė
pirštų galais
bijau pažadinti
svetimą pastabumą
kad neklaustų
„kiek sveria
tavo širdis?“
Aš prisimenu
ką sau leidau pamiršti
beieškodama paukščių
su tinklais delnuose
atimtais iš jūrų gelmių
nedrįstu pasakyti
kad sveria ji
šitiek
kai uždarytos langinės
ir trūksta smuiko stygos
nuo tylos
nuo tikrumo
nuvingiuoja takeliais
jautriais virpančiais pirštais,
kai leidžiu sau
prisiminti.

ir sušaudytam danguje
beieškodama paukščių-
suprantu, kad tikrai
ne-sapnuoju.
Viskas kartu
kaip kumštinėj pirštinėj
išyra
išnyra
lašais
ir nubėgančiais siūlų takais,
kuriais jau nebeisim.
Net kai tikiu.
Apdulkėjusiais vokais,
kai sugrįžta
vaikystė
pirštų galais
bijau pažadinti
svetimą pastabumą
kad neklaustų
„kiek sveria
tavo širdis?“
Aš prisimenu
ką sau leidau pamiršti
beieškodama paukščių
su tinklais delnuose
atimtais iš jūrų gelmių
nedrįstu pasakyti
kad sveria ji
šitiek
kai uždarytos langinės
ir trūksta smuiko stygos
nuo tylos
nuo tikrumo
nuvingiuoja takeliais
jautriais virpančiais pirštais,
kai leidžiu sau
prisiminti.

2009 m. spalio 6 d., antradienis
2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis
Ar sapnuoju?
Ar sapnuoju?
Kai gera.
Kai niekas nebegelia.
Ir žinau,
kad dar vakar
snigo.
Mano atviros akys
šypsosi šiandien
žiogams.
Jie svirpia.
Ir kai
nustojau
juos ignoruoti –
išgirdau
KAIP TOBULAI
išėjęs pavasaris
ateina
į delnus
tikrumu.
Net kai
visu kūnu
nemoku
nežinau
kaip
išreikšti
kad
nepradėčiau
šokinėt
per sniegus –
minkštu, pūkuotu šaliku
prisidengiu šypseną-
rankomis glostau
stiklo gaubtą,
slepiantį
iliuzinį mažą namuką
ant kurio
puriais trupiniais
krenta
balti dangaus dribsniai –
vos man papurčius ranka..
Kas pasakys –
ar tikrai tai tik iliuzija?
Jei ir tu
girdi
žiogus –
mes išlauksim
iki kito pavasario.
Kuris ateis
atsinešdamas
jūros ošimą
ir mano dideles atviras akis.
Mes išlauksim,
net jei reiktų
užsimerkti
iš skausmo
per žiemą.

Kai gera.
Kai niekas nebegelia.
Ir žinau,
kad dar vakar
snigo.
Mano atviros akys
šypsosi šiandien
žiogams.
Jie svirpia.
Ir kai
nustojau
juos ignoruoti –
išgirdau
KAIP TOBULAI
išėjęs pavasaris
ateina
į delnus
tikrumu.
Net kai
visu kūnu
nemoku
nežinau
kaip
išreikšti
kad
nepradėčiau
šokinėt
per sniegus –
minkštu, pūkuotu šaliku
prisidengiu šypseną-
rankomis glostau
stiklo gaubtą,
slepiantį
iliuzinį mažą namuką
ant kurio
puriais trupiniais
krenta
balti dangaus dribsniai –
vos man papurčius ranka..
Kas pasakys –
ar tikrai tai tik iliuzija?
Jei ir tu
girdi
žiogus –
mes išlauksim
iki kito pavasario.
Kuris ateis
atsinešdamas
jūros ošimą
ir mano dideles atviras akis.
Mes išlauksim,
net jei reiktų
užsimerkti
iš skausmo
per žiemą.

2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis
we get on
..po amazing kelionių pajūriu..
muzikos
vėjo
ir bangų
- aš noriu -
aitvaro
arba
kad
sutiktum
leistis
"gaudyti" drugelių
su
ma-ni-mi.

nes dar
jaučiu
besibaigiančios vasaros
akordus.
ir jie šilti.
***
Vasaros akordais
Keliaudami stygom
grojam melodijas
ne į tikėti nas
išmokstu
įkvėpti vėl
su jūros bangom
virš galvos
šiluma
ir žiogais
kurie
saugo
ramina
glostomas galvas
kurios
užmiega
nurimsta
greičiau
rankogaliais
smėlėtomis lūpomis
slenkant saulei
palei horizontą
mes keliaujam
vasaros aitvarais
ir sugrįžtam
kišenėm pilnom
-
rodos alpstu
kai įkvepiu
šitiek gyvenimo
samaniniuose pataluose
guldydama
pavargusią galvą
su žiogais
prisimenu
kaip būna gera.
- - - - - - - - - - -
muzikos
vėjo
ir bangų
- aš noriu -
aitvaro
arba
kad
sutiktum
leistis
"gaudyti" drugelių
su
ma-ni-mi.

nes dar
jaučiu
besibaigiančios vasaros
akordus.
ir jie šilti.
***
Vasaros akordais
Keliaudami stygom
grojam melodijas
ne į tikėti nas
išmokstu
įkvėpti vėl
su jūros bangom
virš galvos
šiluma
ir žiogais
kurie
saugo
ramina
glostomas galvas
kurios
užmiega
nurimsta
greičiau
rankogaliais
smėlėtomis lūpomis
slenkant saulei
palei horizontą
mes keliaujam
vasaros aitvarais
ir sugrįžtam
kišenėm pilnom
-
rodos alpstu
kai įkvepiu
šitiek gyvenimo
samaniniuose pataluose
guldydama
pavargusią galvą
su žiogais
prisimenu
kaip būna gera.
- - - - - - - - - - -
2009 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis
galbūt..
galbūt artėjant "senatvei". o gal atėjus pilnačiai..
skliausteliuose
liūdim
(su žvakėm ir smilkalais)
"Searching for sunlight, there in your room.
Trolling for one light, there in the gloom
You dream of a better day, alone with the moon."
TYLIAI.
skliausteliuose
liūdim
(su žvakėm ir smilkalais)
"Searching for sunlight, there in your room.
Trolling for one light, there in the gloom
You dream of a better day, alone with the moon."
TYLIAI.
2009 m. liepos 28 d., antradienis
some reasons to get excited
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)



