2010 12 01

"The die is cast. The dice are rolled." Lemtingas žingsnis žengtas.

Timbuktu

Nieks nekariauja ten –
Timbuktu.

Ten
cukranendrėse sugulę
žiūri į dangų.

Skaičiuoja sapnus.

Jų būna daug
(per savaitę
bent
trylika).

Visada jie prisimena
kur ką paliko.

Ir kiekvienas
ten žino
kas kam vakar nutiko.

Juokias ir
rankom matuoja
atstumus
iki durų kaimyno.

Vaikšto ten
basomis
ir be grimo.

Išeina visi
iš savo tvirtovių

ir renkas prie šulinio –
tyliai.

Pečiais susiglaudę
ratu jie susėda

verkia į šulinį,
o paskui
ilgai gieda.

Niekas nemiega
iki užveriami miesto vartai,

vėjo klausos ir prašo jie –
kad patartų.

Naktimis,
kai suminga vaikai,
skamba melodijos
tylios

ir lyg jonvabaliai
žybsi miesto langai.

Prašalaitis tikrai netikėtų –
mirkčioja
miestas,
tarsi pasaulį
iš tolo stebėtų.

Nieks nekariauja
tenai –
Timbuktu.

Kai paklydęs praeivis
barbena
prie vartų,

nieks nesiūlo iš karto
jam dūšios atverti
ir garsiai kvatoti –

jie paglosto pečius
ir sugulę į miegmaišį vieną –
visas miestas,
tarytum šeima –
eina miegoti.

Nors viduj pakeleivio
karas baisus,

jie tik glosto pečius.

– Ar matei kada nors? –
tyliai kužda į ausį
rodo žvaigždynus
ir veidą nuprausia,

nors jų miesto –
sūriausias vanduo,

susiglaudę šalia
jie nebijo,

jie tik glosto pečius

ir skaičiuoja,
kiek mylių –
iki debesies
to ar kito

ir taip –
iki ryto.

Jie tik glosto pečius
lyg niekur nieko

taip ištraukia
ginklus

iš praeivio
širdies,

kad nušvitus
ir jam
neskaudėtų.

*

Who brings the rain? Arba kas atneš degtukus?

Kai rašiau pirmą savo knygelę (sakau, kad pirmą, nes niekada negali žinoti ar nebus daugiau):) man redaktorė siūlė pavadinime paminėti lietų. Sakau kodėl? Atsakymas tąkart gal kiek ir nustebino. Bet mili sekundę pagalvojus, prisimenu, sakiau, kad visiškai sutinku su ja - LIETUS man reikšmingas.

"They say sing for your supper
But they say sing for your pain
But it won't bring the rain,
No it won't bring the rain
No no
Oh no no"



BE DEGTUKŲ

Kai abejonės sukas pašonėm
kaip katės prašydamos pieno

ir vakarienės metu
nieks neniūniuoja
širdingų melodijų –

trūksta artumo
net obuoliukams
ant virtuvinės prijuostės.

Sulytais delnais
akis nusišluosčius
naktis

atrodo
kaip šaltas sulytas
benamis.

Kai širdies liepsnos
vos vos
rusena.

Tu seniai išėjai
parnešti degtukų
aš dar laukiu –

dar laukiu.

Net jei jų tau netrūko.

O dabar rimtai

Šitas dienoraštis pernelyg mergaitiškas, pernelyg apie nieką ir tikrai neskaitomas. Todėl buvo nerašomas. Ilgai.

Bet ką jau padarysi, kad gimiau mergaite.
Ir dar tokia jausminga. Ką padarysi, kad gimiau "emocijų vulkanu". Ir moku kalbėti apie bet ką su bet kuo.

Gal ir daryti nieko nereikia. :) Svarbiausia, kad įdomu būtų.

Mėnesio ir metų (manyčiau visų, kiek gyvenu) naujiena - "Gerumo ambasadoriaus" apdovanojimas, kurį gavau.

Ne veltui vonioj repetuodavau su šampūno buteliukais, ką sakyčiau gavusi Grammy ar Oskarą.

O jei rimtai, tai šitas apdovanojimas - žymiai svarbesnis. Nes jis tikrai mano. Ne koks įsivaizduojamas ir neišgalvotas. Ir tikrai už tai, ką myliu ir kuo tikiu.

AČIŪ:)


Dar viena svarbi mintis man į galvą sugrįžo ir dūzgia kaip Karlsonas - reikia rimtai grįžti prie tikrųjų gyvenimo tiesų.

Nieko nebūna be reikalo.



Todėl įįįįkvepiame į plaučius naują oro gūsį ir verčiam kitą puslapį.



P.s. O jūs žinojot, kad baltosios meškos - kairiarankės? Kaip ir aš.

kai ilgai tyli..

Kai ilgai tyli - pamiršti, kaip reikia kalbėti.

Todėl trumpai -
be ko neįsivaizduoju dabar savo gyvenimo?

Be tavęs, m.

Ir be To Tikėjimo, kurį "pasodinai" manyje. Net be altruizmo ir pasakomo "ačiū" su šypsenom, matyt.

trumpi savaitgaliai, ilgi apsikabinimai, žalia arbata ir :)

Nors pasaulis kartais tikrai "aukštyn kojom", nors šiemet dar neskraidinau aitvaro, bet kartais pro atdarus langus pučiu muilo burbulus ir dažnai savaitgaliais juokiuosi gaudydama LAIMĖS krislus, bučinius, minutes, sekundes ir vakarus/rytus/naktis.
Ir dainuoju kartu su Rupert Everett;)




Rytui bundant


Nieko nekeisti
rytui tipenant
viską atskleisti

akių nesumerkus
delnus atlenkus
tikiu-

žingsniai pro šalį
reikiant sugrįžta
žodžiai be inkarų
šuliniuos tyliai grimzta

vos vos girdi
vakarais
kaip teliūškuoja
dūšioj vanduo

skiemenys supas
ir lipa virve
kol sukritę
suminga
ir dingsta
dugne.

Rytui bundant
apsikabinę

nieko nebijo
nieko nežino-

visą naktį
ugnį gesino.

I'd rather be your cocoon

"Cause if I'm betting against you
I think I'd rather lose"



I don't want perfect. I want pure happiness. Not perfect but real.
Su pykčiais ir juokais. Su desertais naktimis ir kutenimais.
Su meile kiekvienoj kūno ląstelėj.





"But I'm on your side
And I don't want to be your regret
I'd rather be your cocoon"

real happiness =)

wooohooo, šiandien visiškai for fun sudalyvavau vienos radijos konkurse ir laimėjau dienos prizą - dviračio remontą ir dviračio atšvaitų komplektą =) pirmą kartą gyvenime taip fainai pasisekė!!! BIKES RULE:)




P.S. Savaitės atradimas - ne "laužyti" ir "dėlioti", o priimti.

Jaukintis save.

kreidelėmis

Noriu piešti kreidelėmis. :)





"Išmok vertint tą, kuris apie tave svajoja ir nesigainiok to, kuris laimingas be tavęs"

join

Join me and hold my hand for a while.

girly

Būti mergaite kartais labai sunku. :)





Aš iš tų, kurioms laaaaaaaaaaabai patinka gėlės. Ypač laukinės:) Svaigstu ne tik nuo savo mėgstamiausių saulėgrąžų, bet ir nuo lubinų, rugiagėlių ir visokių kitokių mėlynų gėlyčių. :) Ir žinoma dėl aguonų!!!











O šiuo metų laiku mane tiesiog iš proto varo bijūnai:) Mmmm, kokie jie žavingi!:)












Kartais sunku, bet visada gera. Būti mergaite. :)

gyvenimo smulkmenos = didžiausi džiaugsmai

O jūs žinot, kad gyvenime kartais mažos smulkmenos tampa didžiausiais džiaugsmais?:]

Šiandien netikėtai gavau dovanų Dali (oooo taip, kaip man patinka jo darbai!) atviruką su šilčiausiu užrašu, apeliuojančiu į mane:) GERA.
Atrodo lyg būčiau laimėjus loterijoj. :)
Toks geras jausmas..didelė laimė, kaip leidžiant muilo burbulus pro mašinos langą ir stebint besikeičiančius gretimų mašinų vairuotojų veidus;D

Ir atidarius vasaros sezoną skelbiu, kad į TOP nr. 1 keliauja Karališki ledai su karamele ir riešutais:) MiiiIIIAAAAAAAAAAaaaauUUUU kaip man patinkaaa:}

fighting with myself

Cause I'm free as a bee flying over the trees
And all the summertime boys
All looking at me
And the world keeps on buzzing the sound of my heart
Going hmm hmm hmm
And this is only the start



Man neskauda
jau nieko neskauda
nors Monmartro kavinėse
baigės kava

nors kiaurais skėčiais
šįryt nešina
aš šlapsiu per balas

kai pavargus norėti
atsiminus kad širdį turiu
aš daugiau nejudėt,
nekvėpuoti -
nebegaliu.

Nors man skauda
beprotiškai skauda
savo atspindžiui
šypsaus basa

lyjant lietui
taip tyliai
kaip vokams besileidžiant
link skruostų
iš kažkur atsiranda drąsa

nors be jokio žinojimo
žingsniai
vėl lyg tyčia
aplenkia mintis

nors atrodo, kad niekad
jau niekad
nebesugis.

Lyjant lietui
taip drąsiai –
lyg nebūčiau viena,
su širdim ir jos dūžiais
ateinu,

nors Monmartro kavinėse
baigės kava.

tiems, kas pametė lietų

Išgyventi
nedelsiant išlikti
tiest pirštus
nenorėti išnykti

tik-tada

dužti
skilti
daugiau netikėti

rinkti lietų
kad širdžiai
daugiau neskaudėtų

- o-dabar -

išgyventi
išlikti
be baimės
kvėpuoti

dužti
skilti
iš naujo alsuoti

tiktai šitaip

sušukuotieji
visad laimingi –
miegas prie pagalvės
ir bučiniai visiems
tiems,

kas dar liko
neabejingi.

don't cut my hands..

Keep running with the seagulls.















- - - - - - - - - -
..I've cut it myself.

Hope to heal with the sea.
- - - - - - - - - -

just Living

no more waiting.
just LIVING.









ATSIPRAŠAU.