kišenes užpildo
lietumi
kai pradeda
skaudėti
iš ilgesio
bet nesinori
slėptis
po stogu
kai šlampa
lūpos
ir naktis
jas vilgo medumi
kai jau skęstam
su muzikos garsais
ir vėju po tiltu
niūniuoja pūga
savo liūdesį
kol angelai
iš ilgesio
sugula ant žemės
ir primena
kad ir žemėj
reikia
auginti sparnus.
