10.000 days

10.000 dienų nuo gimimo!

"My world crumbles when you are not near"

Kur prasideda grįžimas į save?
..išgirdus netikėtus dalykus ar net nežinant kodėl, kam ir kaip?..tikiuosi, kad rasiu jėgų ir prasmės save sudėlioti ir surankiot iš naujo.

..while I try - pažiūrim geriau klipą su Macy Gray ir jos tobulu žydru paltuku..ir tuo nuostabiu berniuku, kuris lyg "iš pasalų" ją stebi autobuse:) old times best;)



"Games, changes and fears
When will they go from here
When will they stop
I believe that fate has brought us here "

---

šiąnakt sapnavau savo vaikystės kiškį piškį, kurį, būdama dar visai mažytė, nešiodavaus ir įsivaizduodavau, kad jis - mano vaikas:)) jis net kvepėjo kažkaip ypatingai skaniai:) mmm:)

ir mėgau filmuką, apie mergaitę, kuri darže rado zuikį ir vežiojos jį lėlių vežimuku. fantastiškas multikas buvo:)

You, you've been racing through the best days

healing

*MUSIC
*sun
*living in passion









Kai lyja
po skėčiu
iš
mėlynų
didelių
akių
krenta
kamuoliniai debesys
ant batų
ir
tęsiasi
žodžių futbolas..
Tyliai
parke
laikosi už rankų
lyg bijotų
paleisti
elektros laidus
nors jau numirė,
nutrenkė.
Perkūnas
per kūną
šiurpo kamuoliais
neprimena
kutulio
kai
juokas
spaudžia ašaras
ir bando
gintis nedrąsiai.
Prie vaivorykštės
kaupiasi –
gal jau lipti?
Bet kaip įsikibti?
Ten geriau?
Kas toliau?
Aguonų raudoniu
ant skruostų
tingiais vokais
ir didžiulėm blakstienom
kai nelyja
pilnom kišenėm saldainių
dalinasi
žodžiais
kaip šilko plunksnom
glostinėja
ir juokiasi
kad išdrįso
gyventi
kai lijo.

laughing

life is like a box of chocolates, umbrellas and smiling faces with messy messy hair...life is when I'm biting my lip couse I'm too eager to smile..;)





KARTAIS TAIP GERA DŽIAUGTIS KITŲ LAIME:)

Gedo kalnas ir Just Tea

Kai truputį bijau (kartais labiau nei tik labai)..kai nežinau ar pakelčiau tokius pokyčius, kai nedrįstu galvoti, kai viena žiūriu Lost'us, kai dar labiau įsibauginu, kai nežinau, kam aš taip?...
...tada prisimenu pieštus drugelius, seną, spalvotą, sukurtą specialiai man, vienintelį tokį laišką.."visiems jau buvo, o tau bus ypatingai".

Prisimenu čiuožyklą ir kaip mokėjau tikėti.

..kai buvau jaunesnė, ignoruodavau vasario 14 tarytum specialiai, bet tąkart aš tikrai nebijojau. tikėjau ir žinojau, kad TIKRAI bus ypatingai.

O dabar aš nežinau, kam reikia nueiti tiek toli, kad vėl galėtum sugrįžti.
Pasirinkdama neteisingai viduje visda tai žinau, tik ne visada pripažįstu.

Dabar jaučiu, kad teisingai.
Tik kartais dar taip norisi būti globojamai..




JustTea.

winter in my pocket

Drąsiau, drambly:)

Finišo tiesiojoj
aš vėl sustoju
ir dairaus.

Iš kur pučia jūrų vėjas?

Jis primena žuvėdras
ir keltus
(iš šiandien į vakar)..

Ten laisvė,
mėlyni skraidantys žibintai,
kaip mūsų žaizdų bintai-
norai, teikiantys viltį...

Pažįstamas jausmas,
kai nebelauki,
kvėpuoji

–

ir nereikia
pirmauti
iš šiandien į
rytojų.

Sakei
Mes
Turime
Viso
Pasaulio
Laiką

(prisimenu)

Finišo tiesiojoj
nebežinau jau –

KAM?

Todėl sustojau.

****




PALEISTI NORUS Į LAISVĘ ir labai labai PATIKĖTI.

****

o čia turbūt ROJUS:



ir įkritus į mergaitiškas romantikas kartais įsivaizduoju, kad mano vestuvinė suknelė galėtų būti panaši į Jurgos:)




********

...ir gal dabar, kai truputį daug bijau, bus laikas, kurio labiausiai laukiu. Ir ateis didieji pokyčiai savirealizacijos srityje:)) Sako 2010ieji tam labai tinkami.

P.S. O aš vis dar noriu septynių dramblių:)