Singapūrui

Singapūre tyliai
sninga
laimės trupiniais
kai už tūkstančio mylių
rašomas laiškas

kad prisimintų, kaip būna gera
palietus šlapią stiklą
iš sausos saugios pusės
slėptis po mylimom rankom
dainuoti apie šermukšnius

ir juoktis
kol išdrįsi
pažvelgt į akis

ir parašyti
į Singapūrą.

Apie mėlynus katinus
ir baltus debesis
apie raudonus kaminus
ir saulėtus laukus

apie tai, kaip baisu
sapnuoti vienumoje
ir kaip gera nubusti
dviems šešėliams besisukant saulėje

apie vėjus ir didelius kaštonus kišenėse
apie juoką stumdant debesis
ir kalnus didelėmis širdimis
apie ilgesį

tirštą ir mėlyną

apie šilumą –
vėl susitikus.

kai laikas sustoja

*raudonas naminis vynas
*taip laukiama originali rankinė su aguonomis;)
*RAMUMA
*šeštadienio sustojimas
*dideli netikėti stebuklai / arba - spalvoti rudeniniai lapai

ir kaip
viskas įmanoma
kai tik nori.

Kai sugrįžta

Kartais sugrįžta praradimai
ir sušaudytam danguje
beieškodama paukščių-
suprantu, kad tikrai
ne-sapnuoju.

Viskas kartu
kaip kumštinėj pirštinėj
išyra
išnyra
lašais

ir nubėgančiais siūlų takais,
kuriais jau nebeisim.

Net kai tikiu.

Apdulkėjusiais vokais,
kai sugrįžta
vaikystė
pirštų galais
bijau pažadinti
svetimą pastabumą

kad neklaustų
„kiek sveria
tavo širdis?“

Aš prisimenu
ką sau leidau pamiršti
beieškodama paukščių
su tinklais delnuose
atimtais iš jūrų gelmių

nedrįstu pasakyti
kad sveria ji
šitiek

kai uždarytos langinės
ir trūksta smuiko stygos
nuo tylos
nuo tikrumo

nuvingiuoja takeliais
jautriais virpančiais pirštais,

kai leidžiu sau
prisiminti.

kai visiškai nesitiki...

*termosas arbatos
*saulėgrąža
*TOBULUMAS





ar būna, kad ir aš kartais 'neturiu žodžių'?;)

(aha):))
***

Ar sapnuoju?

Ar sapnuoju?

Kai gera.
Kai niekas nebegelia.

Ir žinau,
kad dar vakar

snigo.

Mano atviros akys
šypsosi šiandien
žiogams.

Jie svirpia.

Ir kai
nustojau

juos ignoruoti –

išgirdau

KAIP TOBULAI

išėjęs pavasaris

ateina

į delnus

tikrumu.

Net kai
visu kūnu

nemoku
nežinau
kaip
išreikšti

kad
nepradėčiau

šokinėt
per sniegus –

minkštu, pūkuotu šaliku

prisidengiu šypseną-

rankomis glostau
stiklo gaubtą,
slepiantį
iliuzinį mažą namuką
ant kurio
puriais trupiniais
krenta
balti dangaus dribsniai –

vos man papurčius ranka..

Kas pasakys –
ar tikrai tai tik iliuzija?

Jei ir tu
girdi
žiogus –

mes išlauksim

iki kito pavasario.

Kuris ateis

atsinešdamas

jūros ošimą

ir mano dideles atviras akis.

Mes išlauksim,
net jei reiktų

užsimerkti
iš skausmo
per žiemą.

we get on

..po amazing kelionių pajūriu..
muzikos
vėjo
ir bangų

- aš noriu -
aitvaro
arba

kad
sutiktum

leistis
"gaudyti" drugelių

su
ma-ni-mi.



nes dar
jaučiu
besibaigiančios vasaros

akordus.

ir jie šilti.

***

Vasaros akordais

Keliaudami stygom
grojam melodijas
ne į tikėti nas

išmokstu
įkvėpti vėl

su jūros bangom
virš galvos
šiluma
ir žiogais

kurie
saugo

ramina

glostomas galvas

kurios
užmiega
nurimsta
greičiau

rankogaliais
smėlėtomis lūpomis

slenkant saulei
palei horizontą

mes keliaujam
vasaros aitvarais

ir sugrįžtam
kišenėm pilnom

-

rodos alpstu

kai įkvepiu
šitiek gyvenimo

samaniniuose pataluose
guldydama
pavargusią galvą

su žiogais
prisimenu
kaip būna gera.

- - - - - - - - - - -

galbūt..

galbūt artėjant "senatvei". o gal atėjus pilnačiai..

skliausteliuose
liūdim
(su žvakėm ir smilkalais)




"Searching for sunlight, there in your room.
Trolling for one light, there in the gloom
You dream of a better day, alone with the moon."


TYLIAI.