Kokosų pienu
kvepiančios
manęs
neužtenka
-
mažiau
irgi
nesiūlau.
Bet renkiesi.
Lipšniai
mūsų geluoniai
susitinka
penktadieniais –
tada
savaitgaliai
atskirai,
o nauja diena –
lyg
fantasmagorija.
Ilga istorija
virsta
pasikartojimais –
jos neprisimenu
(arba
išmokau pamiršti)
-
TOKIA
manoji išpažintis.
Kam bus atleista?
Kokosų pienu
nusiplaunu rankas.
Manęs tiesiog nebuvo –
tik sapnavai.
Rinkomės drastiškai
neteisingai.
Nauja istorija
prasideda
be jokių atleidimų
-
klausimo „už ką? “
nebelieka.
Mūsų guoliai
šalia
ir savaitgaliais
atsiskleidžiam
-
viską atleidžiam.
Net jei tik sapnuojam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą