Ties pusiauju
susitinka tyliai
snaigės ir saulė –
beveik neįmanoma
šitiek ilgai
laukti
pavasario
po švarku slėpti meilę
ir niekam nerodyti
beveik neįmanoma
šitiek ilgai
dūsaut iš ilgesio
prinokus nekristi
išeit
ir negrįžti
iki kito pavasario
prirakinti tikėjimą
nepaleisti
atleisti
bet niekada nepamiršti
mataruot kojom
ant pasaulio krašto
nusimetus šarvus
ir švarkus –
beveik neįmanoma
bet vis tiek
verta
žydėti
girdėti
tavo širdies plakimą
banguoti su jūra
išleisti jaukumą
visus nuodus
sudėt į dėžutę
išsiųsti laivais į Kolumbiją
ir niekada neprisiminti
beveik būtina.
Hilke Rosenboom "Vadovėlis princesėms" sako, kad "Princesės niekur neskuba. Jos viską ramiai apsvarsto".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą