Gedo kalnas ir Just Tea

Kai truputį bijau (kartais labiau nei tik labai)..kai nežinau ar pakelčiau tokius pokyčius, kai nedrįstu galvoti, kai viena žiūriu Lost'us, kai dar labiau įsibauginu, kai nežinau, kam aš taip?...
...tada prisimenu pieštus drugelius, seną, spalvotą, sukurtą specialiai man, vienintelį tokį laišką.."visiems jau buvo, o tau bus ypatingai".

Prisimenu čiuožyklą ir kaip mokėjau tikėti.

..kai buvau jaunesnė, ignoruodavau vasario 14 tarytum specialiai, bet tąkart aš tikrai nebijojau. tikėjau ir žinojau, kad TIKRAI bus ypatingai.

O dabar aš nežinau, kam reikia nueiti tiek toli, kad vėl galėtum sugrįžti.
Pasirinkdama neteisingai viduje visda tai žinau, tik ne visada pripažįstu.

Dabar jaučiu, kad teisingai.
Tik kartais dar taip norisi būti globojamai..




JustTea.