healing

*MUSIC
*sun
*living in passion









Kai lyja
po skėčiu
iš
mėlynų
didelių
akių
krenta
kamuoliniai debesys
ant batų
ir
tęsiasi
žodžių futbolas..
Tyliai
parke
laikosi už rankų
lyg bijotų
paleisti
elektros laidus
nors jau numirė,
nutrenkė.
Perkūnas
per kūną
šiurpo kamuoliais
neprimena
kutulio
kai
juokas
spaudžia ašaras
ir bando
gintis nedrąsiai.
Prie vaivorykštės
kaupiasi –
gal jau lipti?
Bet kaip įsikibti?
Ten geriau?
Kas toliau?
Aguonų raudoniu
ant skruostų
tingiais vokais
ir didžiulėm blakstienom
kai nelyja
pilnom kišenėm saldainių
dalinasi
žodžiais
kaip šilko plunksnom
glostinėja
ir juokiasi
kad išdrįso
gyventi
kai lijo.

laughing

life is like a box of chocolates, umbrellas and smiling faces with messy messy hair...life is when I'm biting my lip couse I'm too eager to smile..;)





KARTAIS TAIP GERA DŽIAUGTIS KITŲ LAIME:)

Gedo kalnas ir Just Tea

Kai truputį bijau (kartais labiau nei tik labai)..kai nežinau ar pakelčiau tokius pokyčius, kai nedrįstu galvoti, kai viena žiūriu Lost'us, kai dar labiau įsibauginu, kai nežinau, kam aš taip?...
...tada prisimenu pieštus drugelius, seną, spalvotą, sukurtą specialiai man, vienintelį tokį laišką.."visiems jau buvo, o tau bus ypatingai".

Prisimenu čiuožyklą ir kaip mokėjau tikėti.

..kai buvau jaunesnė, ignoruodavau vasario 14 tarytum specialiai, bet tąkart aš tikrai nebijojau. tikėjau ir žinojau, kad TIKRAI bus ypatingai.

O dabar aš nežinau, kam reikia nueiti tiek toli, kad vėl galėtum sugrįžti.
Pasirinkdama neteisingai viduje visda tai žinau, tik ne visada pripažįstu.

Dabar jaučiu, kad teisingai.
Tik kartais dar taip norisi būti globojamai..




JustTea.

winter in my pocket

Drąsiau, drambly:)

Finišo tiesiojoj
aš vėl sustoju
ir dairaus.

Iš kur pučia jūrų vėjas?

Jis primena žuvėdras
ir keltus
(iš šiandien į vakar)..

Ten laisvė,
mėlyni skraidantys žibintai,
kaip mūsų žaizdų bintai-
norai, teikiantys viltį...

Pažįstamas jausmas,
kai nebelauki,
kvėpuoji

–

ir nereikia
pirmauti
iš šiandien į
rytojų.

Sakei
Mes
Turime
Viso
Pasaulio
Laiką

(prisimenu)

Finišo tiesiojoj
nebežinau jau –

KAM?

Todėl sustojau.

****




PALEISTI NORUS Į LAISVĘ ir labai labai PATIKĖTI.

****

o čia turbūt ROJUS:



ir įkritus į mergaitiškas romantikas kartais įsivaizduoju, kad mano vestuvinė suknelė galėtų būti panaši į Jurgos:)




********

...ir gal dabar, kai truputį daug bijau, bus laikas, kurio labiausiai laukiu. Ir ateis didieji pokyčiai savirealizacijos srityje:)) Sako 2010ieji tam labai tinkami.

P.S. O aš vis dar noriu septynių dramblių:)

Punktyrais.

NULĖPAUSIS

Apibūdinimas: Širmas asilas, apie 45 centimetrų ir 70 centimetrų pločio. Kimštas pjuvenomis.
Papildomas Apibūdinimas: Protingas ir ramus. Būna vienui vienas. Visada liūdnas.


*********

Niekada negalvojau
kiek sveria tyla
Tavo lūpų kampučiuose

tiksliai žinau-
manoji sveria
daugiau
nei galėčiau pakelti.

Punktyrais liuoksėti
- - - - - - - - - - - - -
lyg būčiau praradus
Save
ir eičiau svetimais batais.

Kai bijai nukristi prieš sekančią kliūtį.

Tada vėl nusiaunu
ir pasileidžiu basa per sniegus
priešams į glėbį - - - -

kol gelia
-
žinau, kad gyva.

Skaičiuoju galvoje iki šimto
gal šimtą kartų
kad ir vėl atsiminčiau,
kaip jaukintis karštą ugnį

- pirštais tiesiai į liepsną -

ir nieko nebejaučiu.

Ant krūtinės oro gūsiai
ir tyla

mano lūpos sustingo,
punktyrai pavirsta
tiese,

kai taip degina,
skauda
ir šalta gulėti ant sniego

bijau pripažinti
ir tikrai nežinau..

Ar gyva?


*******

Track of the month - Daisy Chapman - Umbrella (cover)

time of your life

vakar iškrito pirmas sniegas ir prasidėjo ŽIEMA
(aš prisimenu sniego angelus ir senius besmegenius - ir kasmet taip noriu, kad jau ŠIEMET, tai tikrai juokčiausi pusnyje ar nulipdyčiau diiiidžiuli sniego senį su morkine* nosimi)

*nuo žodžio "morka" (aut.past.) ;)

kartais atrodo, kad per greit "stuksi į nugarą" laikas.
gal tikrai vėluoju kokius dvidešimt metų pagaliau suprasti dėl ko vaikystėj visos mergaitės norėjo būti šokėjomis.

http://www.youtube.com/watch?v=WpmILPAcRQo

stebiuosi dabar, kad kartais naivus noras greičiau užaugti staiga tampa noru būti globojamai.



vaikystėj sakydavau, kad "noriu jog visur visada būtų taika ir niekam niekada neskaudėtų".
kaip dabar prisimenu. žodis žodin.

O 1:49-1:50 sekundės "Time of my life" klipe ir dabar man atrodo tikro didelio gėrio ir dar tikresnės laimės išraiška. net jei tai vaikiškai naivu..

gal suaugusios pėdos ir pakeičia mažus pirščiukus, bet širdis - ta pati.

nes net ir šiandien TIKIU.